volkas

2 ×võlkas sm. (2) 1. žr. 1 volas 2: Vienas pritaiso int võlko traukt, o kitas inlipęs kasa, gręžia [šulinį] Kvr. Už võlko užsikabino, gal ir nukrito [katės į šulinį] Kvr. | Rėmelius padaro ir volkeliuką, perkiša par vieną kraštą, balanėlę vidurin indeda, šitą volkeliuką suka, o balanėlė par šitą volkelį eina (vaikų tarškynė) Sug. 2. Lel, Ds žr. 1 volas 3: Tokie võlkai dantyti sukas, arklys maniežą veža, moterys leidžia linus po saują ir išmina Skp. Vienas žmogus leidžia [linus] tarp võlkų Antr. Saugok ranką, kad võlkuos (į velenus) nepaduotum Ktk. Mintuvai mediniai, toki dideli võlkai Šmn. Võlkai eina ir čia leidi saujeles [linų], kiši [į minamąją mašiną] Sld. Buvo teip intaisyta: tokie võlkai ir anys laužo linus išdžiovintus – ir išmindavo Psn. 3. LKAI132 (Dt, Št) žr. 1 volas 4.